Das Buch der Verdammten, arba Prakeiktųjų Knyga, yra legendinė pačios juodžiausios magijos knyga, parašyta X amžiaus pabaigoje Šv. Romos Imperijoje ir netrukus kažkur ten pradingusi. Sakoma, kad šioje knygoje gūdi tokios magijos paslaptys, kaip, pavyzdžiui, kaip nužudyti demoną, atverti pragaro vartus, pasisavinti kito žmogaus sielą, suteikti sau naujų galių ir net tapti beprotiškai galingu ir nemirtingu. Sakoma, kad reikia būti labai stipriu juoduoju arba labai išmintimi apdovanotu magu, kad galėtum ne tik perskaityti, bet ir atverti šią knygą. Daugelis net netiki, kad Buch der Verdammten egzistuoja ar turi tokias galias, kokios jai priskiriamos, tačiau galingiausi ir magiją rimtai studijuojantys burtininkai sutinka, kad istorijoje vis aptinkama pėdsakų apie šios knygos buvimą.  Šios knygos norėtų kiekvienas juodasis burtininkas, tad ją turėti, o juolab apie tai prasitarti, yra beprotiškai pavojinga.

Sutinkama, kad Buch der Verdammten paskutinis turėtojas ir galbūt kūrėjas buvo grafas Willigis Heinrichas, gyvenęs Žemutinėje Saksonijoje X a. pabaigoje. Jis buvo didelis burtininkas, turėjęs penkias dukteris, tačiau nei viena iš jų, regis, knygos negavo.

Magijos istorija rodo, kad knyga pasivaideno XV a. pradžioje Žanos d'Ark rankose ir padėjo užbaigti Šimtametį karą, tačiau po Orleano Mergelės egzekucijos vėl kažkur dingo. Naujausiu Buch der Verdammten pasirodymu yra laikomas mistiškas, precendentų neturintis raganos Imeldos Angelicolos mirtino sandėrio su demonu nutraukimas 1864-aisiais Sicilijoje.

Dabartinis knygos savininkas:
Dingusi