Nicolė - veikli ir stipri moteris kilusi iš Ispanijos, kur ją auklėjo geležinės rankos motina, ieškojusi dukrai gero ir kilmingo jaunikio, o šiam dar net neatsiradus, mergina trinktelėjo namų durimis. Vienai jai sekėsi gyventi kuo puikiausiai: ji tapo Durmštrango alchemijos dėstytoja, vėliau rektore bei susituokė su kitu dėstytoju, pagimdydama jam tris vaikus ir galiausiai... likdama našle. Vis dėlto, po vyro mirties nepraėjus nė metams, Nicolė ištekėjo dar kartą, o po kiek laiko buvo išrinkta ir magijos ministre. Tiesa, moteriai tai pabodo, ir kadangi ji pagarsėjusi savo jaunystės eliksyru, dėl kurio vis dar atrodo kaip neperkopusi trisdešimties, ėmėsi verslo ir pardavinėja šį gėrį už tikrai nedažnam įkandamą kainą.

Šeimos galva Stefanas - gudrus vyras, kurio mamelė užsilenkė nuo narktokų, o kas tėvas - taip tiksliai ir nežino. Į Stokholmą iš Anglijos jis atvyko ieškodamas nuotykių, čia keitė darbus ir nuo pardavėjo sporto prekėse tapo... magijos ministru. Tai pasiekti jam padėjo revoliuciją įvykdžiusi grupuotė, kurią Lefevre galiausiai išdavė ir atidavė vietą teisėtai ministrei. Tapęs paprastu vadovu ministerijoje, vyras kurį laiką turėjo bėgioti nuo keršto siekiančios grupuotės, o kai viskas nurimo - vedė ką tik našle tapusią Nicolę. Gražiai ir ramiai gyvenęs, vyras galiausiai susikeitė su žmona ir tapo Durmštrango rektoriumi, kol galiausiai nusišalino ir turbūt leidžia laiką kur Bahamų paplūdimyje.

Dukra iš pirmosios Nicolės santuokos Melissa - užsispyrusi, nepriklausoma, maištaujanti, bet protinga, atsargi ir turbūt dėl šių savybių pagarbiai žvelgia į mamą, patėvį bei kitus vyresniuosius. Ši mergina niekada nesileidžia žeminama, nors niekas to daryti neišdrįsta, kadangi gali sulaukti stipraus keršto. Šiaip draugams ji ištikima, draugiška, mokanti paguosti ir tikrai ne pikta, tačiau patraukimo per dantį iš jos visada galima tikėtis.

Vaikystėje Deividas buvo pati didžiausia sesers priešingybė - mielas, užjaučiantis, ramus ir dėl to nuo dvynės kartais gaunantis vaikis - toks, kurį galima dėti prie žaizdos. Tėvo mirtis jį paveikė, ko gero, labiausiai, tačiau laikui bėgant jis išaugo savo taikų būdą, pasinėrė į linksmybes, merginų sūkurius, o vienu metu net ėmė uždarbiauti šokdamas striptizą. Ir velnias žino, kur jis išsidangino dabar, nes apie Stokholmo dailiąją lytį kaitinusį vaikiną seniai nebegirdėt...

Numylėta jaunėlė, taip iki šiol neišauganti iš meilės batams ir gražiems rūbams, kiek primena savo seserį, mat lygiai taip pat nekreipia dėmesio į kitų nuomonę, tačiau nėra tokia arši. Žolytės, išgėrimų ir vakarėlių nevengianti mergina iš tiesų yra, ko gero, viena rimčiausių ir brandžiausių iš visos mokyklos, ir, nors iš namų išsikraustė pirmoji ir apsigyveno su vaikinu, šeimą myli gerbia.

Vienintelė Stefano dukra Stella - išlepusi ir atkalki, bet kokiais būdais gauna tai, ko užsimano, nors aukštesnio rango žmonėms yra ganėtinai paklusni ir atsakinga. Šiaip jau tikra vakarėlių liūtė, nors kompaniją renkasi kruopščiai ir į artimiausių draugų ratą priima tikrai ne visus. Visgi, tie laimingieji žino, kad Stellai galima patikėti didžiausias paslaptis ir kreiptis dėl visko, kadangi mergina niekada neatsisako padėti.