Norime išskirti, kad burtininkai, vampyrai ir vilkolakiai nėra kita būtybė - tai žmonės, turintys neeilinių magiškų sugebėjimų. Dėl to ir vilkolakiai, vampyrai bei nimfos yra nuspalvinami kaip burtininkai.

Antroje dalyje rasi aprašymą apie Di Inferi - tai, kas yra magiška būtybė, bet nėra (arba nebėra) burtininkas. Tad jei paprastas žmogus yra paverstas vampyru ar vilkolakiu, jis būtų nuspalvinamas kaip Di Inferi. Tokie yra silpnesni už vampyrus ir vilkolakius, kurie yra burtininkai.

Burtininkai

Animagas - tai burtininkas, kuris sugeba pasiversti į tam tikrą gyvūną, atspindintį jo charakterį. Kaip žmogus, jis niekuo neišsiskiria iš kitų, o pasivertęs į gyvūną išsiduoti gali nebent savo elgesiu, kadangi gyvūno pavidale animagai išsaugo savo žmogiškąjį protą bei mąstymą.
Šis gebėjimas, nors ir dažniausiai pasitaikantis tarp burtininkų, vis dėlto nėra labai dažnas. Jis paveldimas, o išmokti įmanoma po daugelio metų praktikos, tačiau tai vis tiek labai sunku.


Metamorfmagija - labai retas ir tiktai paveldimas sugebėjimas vien panorėjus keisti savo išvaizdą. Šie burtininkai apimti smarkių emocijų neretai nei patys nepajunta, kaip pakinta jų plaukų ar akių spalva, o šiaip su savo kūnu jie gali daryti, ką nori: pakeisti odos spalvą, plaukų ilgį, veido bruožus - iš esmės, gali tapti visiškai kitokios išvaizdos žmogumi.
• Jie negali tapti kito žmogaus klonu. Teoriškai tai įmanoma, tačiau prireiktų visiškai tikslaus ir kruopštaus kiekvieno kito žmogaus bruožo įsivaizdavimo.
• Jie negali pakeisti savo lyties.



• Pasiverčia į didžiulius vilkus, kurie labai stiprūs, greiti ir nuožmūs. Paprasti vilkai prieš juos atrodo lyg šuniukai.
• Nebūdami vilkolakių būsenoje jie turi šiek tiek geresnę regą ir klausą nei paprasti žmonės, taip pat yra daug stipresni, tačiau tikros galios pasireiškia pasivertus.
• Gali pasiversti ir dalinai, t.y., būdami žmogumi išskleisti vilko nagus ar iltis.
• Vilkolakiu tampama gimstant arba įkandus kitam vilkolakiui.
• Vilkolakiui virstama tik tada, jei įkasta pilnaties metu. Virtimas yra labai sunkus procesas, kuris trunka mažiausiai savaitę, o silpnesnis žmogus jo gali net neišgyventi. Viso to metu naujuoju vilkolakiu rūpinasi ir prižiūri kūrėjas. Tarp jų užsimezga tvirtas šeimą primenantis ryšys, o jei kūrėjas yra sukūręs jau ne vieną vilkolakį, jie visi dalijasi brolystės jausmu.
• Dėl šios priežasties vilkolakiai mėgsta burtis į gaujas, tačiau tai nėra būtina ar gyvybiškai svarbu.
• Vilkolakių padarytos žaizdos gyja labai sunkiai, o patys vilkolakiai pasivertę išgyja itin greitai. Dėl to patikimiausias būdas juos nužudyti - sidabru pažeisti gyvybinius organus, arba sutrukdyti pasiversti ir išgyti.
• Vilkolakiai turi stiprų imunitetą ir yra atsparūs daugeliui užkrečiamųjų ligų. Labai retas atvejis, kad tektų išvysti gripo patiestą vilkolakį.
• Per pilnatį suriję žmogaus širdį, jie sustabdo savo senėjimą iki kitos pilnaties, tad gali tapti nemirtingi.
• Į kūną patekęs sidabras atima vilkolakio galias. Dėl grožio nešioti galima.
• Tai, kad vilkolakiai ir vampyrai yra nesutaikomi priešai, yra mitas. Gal ir patraukia vieni kitus per dantį ar jaučiasi geresni vieni už kitus, bet šiaip jokio konflikto nėra.



• Vampyrai yra jaučia didžiulį potraukį kraujui, ypač žmonių. Jie gali misti įprastu maistu, tačiau kraujas sustiprina ir teikia pasitenkinimą. Be varginančio troškulio ir silpnumo, nevartodami kraujo vampyrai patiria migreną, širdies skausmus, agresijos priepuolius. Žmogaus krauju reguliariai mintantis vampyras yra nemirtingas. Toks gali būti nužudytas nukirtus galvą arba persmeigus širdį, kitu atveju išgyja. Jei vampyro sistemoje žmogaus kraujo nebūta pusę metų, toks yra senstantis ir visiškai mirtingas, ir išsigydyti gali greitai suvartojęs daug kraujo. Arba atsigulęs į ligoninę, žinoma.
• Pasivertęs vampyras išsiskiria ryškiai raudonomis akimis ir pailgėjusiais bei susmailėjusiais iltiniais dantimis. Jie turi aštrius pojūčius kaip ir vilkolakiai, ir yra šiek tiek greitesni ir vikresni, tačiau fiziškai - silpnesni, sugeba aukštai ir toli iššokti, bet visi šie dalykai pilnai pasireiškia tik pasivertus. Dienos metu vampyrų regėjimas suprastėja, ir nors jie gali degintis, jų oda yra daug jautresnė saulei ir lengviau nudega.
• Vampyrai spinduliuoja nepaaiškinamą žavesį ir patrauklumą, kuris padeda pritraukti aukas. Ypač tai veikia magiškų galių neturinčius žmones. Taip pat vampyrai vieni kitiems jaučia stiprią seksualinę trauką.
• Vampyrus traukia bet koks sąlytis su krauju, vien išsitepimas juo kelia vampyro jėgas. Dėl to jie ypač žiaurūs ir makabriški.
• Vampyru gimstama arba tampama įkandus kitam vampyrui. Jei vampyro partneris yra ne vampyras, vaikas vaikas taip pat kraugeriu nebus.
• Žmogus virsta vampyru, kai kitas vampyras iš kūno išgeria apie pusę kraujo ir sugirdo saviškio. Tuomet prasideda skausmingas kelias dienas trunkantis procesas, po kurio naujas jaunas vampyras jaučia didžiulį troškulį. Įprastai kūrėjas padeda susitvarkyti ir išmoko kontroliuoti save, nes tokia vampyrų pora turi stiprų emocinį ryšį. Vampyras jaučia pagarbą ir dažniausiai yra linkęs paklusti kūrėjui, tačiau nėra nuo jo priklausomas.
• Kitais atvejai vampyro įkandimas nėra pavojingas (jei jis neišgeria per daug kraujo). Įkandimo metu išsiskiria toksinai, kurie žmogui sukelia euforiją ir gali apsvaiginti. Dar didesnį efektą galima išgauti suvartojus šiek tiek vampyro kraujo, kuris yra žinomas kaip stipriausias pasaulio narkotikas. Beje, jų kraujas pagreitina žmonių žaizdų gijimą.
• Į kūną patekęs sidabras atima vampyro galias. Dėl grožio nešioti galima.
• Tai, kad vilkolakiai ir vampyrai yra nesutaikomi priešai, yra mitas. Gal ir patraukia vieni kitus per dantį ar jaučiasi geresni vieni už kitus, bet šiaip jokio konflikto nėra.



• Nepaisant pavadinimo, nimfomis gali būti ir vyrai. Rasė yra labai sena ir beveik išnykusi vien dėl to, kad nimfa galima tik gimti, ir tik tada, jei abu tėvai taip pat nimfos.
• Nimfos beveik niekuo nesiskiria nuo įprastų burtininkų, tik panorėjusios gali atskleisti sidabrinius, pusiau permatomus sparnus. Jais nimfos gali pakilti į orą, tačiau nuskristi gali tik kelis metrus. Apskritai kiti žmonės, ypač neturintys magiškų galių, laiko nimfas itin gražiomis.
• Šios rasės atstovai yra labai artimi gamtai ir jėgų pasikrauna leisdami laiką gamtoje, ypač prie vandens.
• Nimfų rasės burtininkai, be savo pagrindinių dviejų galių, sugeba valdyti augalus bei vandenį, taip pat jie yra vikrūs ir beveik visiškai atsparūs virusinėms bei bakterinėms ligoms. Tačiau jos gali žūti kaip paprasti mirtingieji ir gyvena apie 100 metų.
• Nimfų kraujas gydo absoliučiai visas žaizdas - netgi sunkiai gyjančias, kurias padarė vilkolakiai, ir ištaiso sidabro žalą kitoms magiškoms būtybėms. Kadaise šie burtininkai turėjo slėptis, nes buvo medžiojami, tačiau dabar toks elgesys yra laikomas nepateisinamu nusikaltimu prieš kitą žmogų. Vis dėlto, dėl vampyrų prigimties nimfų kraujas juos nevalingai stipriai traukia ir šioms rasėms ypač sunku būti šalia, net jei ši potraukis gali būti ne tik žudymo, bet ir seksualinis.

DI INFERI

• Neaiškios kilmės būtybės, kuriomis kai kurie žmonės gali virsti po mirties. Skirtingai nei vampyrai ar vilkolakiai, jie nėra tiesiog burtininkai, o atskira gyvybės (?) forma.
• Šios būtybės neturi savo kūno, todėl įsibrauna į gyvą arba ką tik mirusį žmogų. Jos antgamtiškai stiprios, skaito mintis, nebent burtininkas įvaldęs gebėjimą jas užblokuoti. Nejaučia empatijos, niekina visas kitas būtybes, dievina chaosą, netvarką ir baimę. Nors yra žinomi keletas atvejų, kai demonai susibičiuliavo su burtininkais.
• Nėra pragaro kokį esame pratę įsivaizduoti (nebent jūs tuo tikite, tada prašom), demonai gyvena kažkur savo paralelinėje erdvėje arba lakioja po žemę. Nors žmonės jiems kelia pasišlykštėjimą, kai kurie gali palaikyti fizinį kontaktą dėl malonumo. Jie negali gimdyti. Dauginasi sudarydami sandorius su žmonėmis, tai yra, išpildo jų norus, o po mirties sielą pardavęs žmogus tampa demonu. Tuomet „pardavėjas“ tampa galingesnis.
• Kol kas nežinoma, kaip nužudyti demoną. Juos galima įkalinti tam tikruose ritualiniuose ženkluose ar sukausčius geležimi. Atlikus egzorcizmą demonas palieka kūną ir nusilpęs kurį laiką klajoja be kūno. Tačiau spėjama, kad legendinėje „Prakeiktųjų knygoje“ aprašoma, kaip nužudyti demoną.
• Burtininkai atrado, kad įkalinus demoną ir ištraukus iš kūno, jį galima išnaudoti kaip didžiulį energijos išteklių arba „susintetinti“. T.y., demono energija išskaidoma ir verčiama preparatu, kuris sustiprina burtininkų galias. Tai ypač sudėtingas procesas ir pavyksta retai, tačiau dėl to demonai medžiojami tai atliekančios korporacijos (tam vadovauja radikali burtininkų grupuotė The Shadow Knights).



Mirusio žmogaus dvasia, kuri dėl kažkokios priežasties nusprendė pasilikti žemėje. Vaiduokliai yra įvairūs: gali būti pikti ir apsėsti žmones, gali būti laimingi ir smagiai sau slampinėti aplink.

Poltergeistas (bildukas) - neramių vaiduoklių rūšis. Šie vaiduokliai yra pikti, arba piktdžiugiški, kupini negatyvios energijos. Jie mėto namuose daiktus, rėkauja, gąsdina gyventojus. Kai kurie yra agresyvūs ir kelia pavojų namo šeimininkams. Kiti mėgsta šiurpiai gąsdinti ir krėsti išdaigas, tačiau pavojaus gyvybei nekelia.
Poltergeistai veisiasi namuose, kurie stovi stipraus energinio lauko zonoje, arba ten, kur gyventojų energija yra, atvirkščiai, nusilpusi.



Juodosios vudu magijos būdu prikelti lavonai. Zombiai neturi jausmų ar buvusių prisiminimų, tai tik kūnas, atliekantis tai, ką jam liepia prikėlęs juodasis burtininkas.



Labai retos būtybės, žinomos magiškame pasaulyje: fėjos, feniksai, kapos, maros chimeros, Ghillie Dhu, gankanai, asvangai, salamandros, raudonkepuriai, rusalkos, gnomai, huldros, vendigai, negretai, dipai, broksai. (To be updated)
Magiškų gyvūnų kūno dalys dažnai yra naudojamos įvairiuose eliksyruose.